Tai graikiškos kilmės žodis reiškiantis dėkojimą. Dėkojame už Dievo darbus pasaulio ir mūsų asmeninėje istorijoje.
Vyresni nei 7 metų amžiaus vaikai ruošiami priimti Pirmąją Komuniją nuo spalio iki gegužės mėnesio. Katechezės vaikams ir tėvams vyksta Birštono Caritas bendruomenės namuose sekmadieniais po rytinių ir Sumos šv. Mišių. (Katechezė yra vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų tikėjimo ugdymas, ypač mokymas krikščioniško mokslo, paprastai išdėstomo organiškai ir sistemingai, siekiant įvesti juos į pilnatvišką krikščionišką gyvenimą. KBK, Nr. 5)
Tėvai yra atsakingi, kad vaikai būtų ugdomi krikščioniškai gyventi. Pravartu įsijungti dr. doc. Artūro Lukoševičiaus paskaitas Youtube kanale, Nuoroda čia.
Trumpas katekizmas – čia. Platesnis – Katalikų Bažnyčios katekizmas
Senas geras tekstas iš Vytauto Didžiojo gimnazijos prefekto kunigo K. Čibiro knygos LITURGIKA ( 1924 m. Kaune)
Dalyvavimo Šv. Mišiose vertė yra begalinė. Kadangi per jas aukojamas Dievui pats jo sūnus Jėzus Kristus. Didesnio ir brangesnio Dievui dalyko mes patiekti negalime. Per mišias ir vien tik per jas Dievas gauna tinkamą garbę. Iš to eina, kad mišių laikymas ir klausymas yra labai kilnus ir aukštos vertės darbas, su kuriuo lygintis negali joks kitas. Tai suprasdami uolūs katalikai mišių klauso dažnai, kiek tik pareigos leidžia, o ypač rūpinasi jų niekada neapleisti šventadieniais. Naudokimės ir mes stropiai mišių turtais!
Elgesys per mišias. Per mišias reikia laikytis rimtai su pagarba ir pamaldumu. To reikalauja vykstančios paslaptys: Dievas žengia į žemę, Kristaus kančia vaizduojama, jo kryžiaus auka kartojama. Prie tokių paslapčių netinkamas elgesys būtų šventvagystė. Per mišias reikia vengti visa, kas nerimta, kas blaško dvasią, kas traukia nuo Dievo, kaip pavyzdžiui: juokavimai, kalbos, dairymasis. Mišioms netinka taip pat nekuklus pusnuogis drabužis. Pamaldūs žmonės visą mišių laiką, išskyrus evangelijas, ar bent nuo konsekravimo iki komunijos klūpo, kadangi klūpojimu geriausiai reiškiami mūsų nuolankumas ir pagarba Dievui. Tačiau nedraudžiama per mišias ir stovėti bei sėdėti , kad tik būtų rimtumas ir pamaldumas. Tik jau per konsekravimą krikščioniškas pamaldumo jausmas reikalauja būtinai klūpėti ir peiktina būtų be rimtos priežasties to nesilaikyti.
Meldimasis mišiose. Mišiose reikia dalyvauti ne vien kūnu, bet taip pat dvasia. Vienas buvimas bažnyčioje nėra dar dalyvavimas mišiose. Tik dvasia dalyvaudami ir uoliai melsdamiesi turėsime iš mišių naudos ir nuopelnų. Kiek patys prisidėsime, tiek ir turėsime.
Mūsų šalyje yra paprotys – vesti per Dievo Kūno oktavą vaikus prie pirmosios komunijos, taip kad ši šventė tampa ir vaikų švente. Pirmoji komunija atliekama su tam tikromis apeigomis, o vaikai stengiasi būti baltais rūbais ir su žvakėmis rankose. Tai primena jiems, kad einant prie Jėzaus reikia būti nekaltiems ir turėti Dievo meilę širdyse, o tikėjimą prieš akis.