Štai ką sako Viešpats:
„Dalykis su alkstančiu duona, priglobk pastogės neturintį vargšą, aprenk, pamatęs ką nuogą, ir nenusigręžk nuo savo tautiečio.
Tada tartum ryto žara užtekės tavoji šviesa, tu pradėsi greitai sveikėti. Tavoji teisybė žengs tau iš priekio, o Viešpaties garbė palydės iš paskos.
Kai kreipsies, tai Viešpats tau atsilieps, kai šauksies, jis tars: „Aš čia!“
Kai tu savo tarpe pašalinsi priespaudą, skriaudos nedarysi, ko blogo nekalbėsi, paduosi alkstančiam duonos, pasotinsi vargetą, tai tavo šviesa užtekės tamsoje, tavoji naktis bus šviesi kaip diena“.
[b]Evangelija (Mt 5, 13–16)[b]
Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Jūs – žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.
Jūs – pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia ryku degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.