ŠVENTIMAI

Dievas – begalinės meilės Viešpats. Jis pasirūpina mumis, ką bedarytume. Per paliktus sakramentus suteikia gebėjimo ir jėgų šio gyvenimo piligrimystei. Šventimų sakramentas – tai graži Dievo ištikimybės išraiška mums. Per jį Viešpats teikia ir vykdo savo pranašišką mokymą šiems laikams.

Kunigystė – tai dovana, paliečianti kiekvieną kataliką. Būtent per Šventimų sakramentą mes priimame Gyvybės duoną. Jo dėka taip pat priimame Ligonių patepimo ir Atgailos sakramentus. Jie akivaizdžiai suvienija mus su gyvybę teikiančiu, atleidžiančiu ir gydančiu Jėzumi. Kunigystė paliečia mus daugybe nuostabių būdų. Pavyzdžiui, kunigas yra su mumis, kai gedime. Jis dalyvauja mūsų sutuoktuvėse, kai esame kupini džiaugsmo ir vilties, būna šalia kaip patariantis, rodantis kelią, padrąsinantis tėvas.

Šiuo laikmečiu yra labai puolamas ir kritikuojamas Šventimų sakramentas. Nes kunigas paliečia visų gyvenimus, netgi tų žmonių, kurie nesilanko bažnyčioje, nes parapijoje kiekvieną dieną meldžiasi už visą Bažnyčią: nusidėjėlių atsivertimą, atitolusių nuo Bažnyčios sugrįžimą. Kartu su visa tikinčiųjų bendruomene meldžiasi už taiką pasaulyje, už vargšus bei nusidėjėlius.

Būkime didžiai dėkingi Dievui, kuris iš meilės žmogui, Jo išsirinktiems vyrams dovanojo pašaukimo galią. Kunigas sakramento metu pasako “Taip” Dievui, dėl to Dievas įgalina tapti man ir kiekvienam iš mūsų svarbiu Dievo atstovu. Kunigystė nėra kažkas, ką galima įsigyti žmogiškomis priemonėmis, bet Dievo dovana. Už dovaną kilnus žmogus visada padėkoja. Taigi, kunigo tapatybei yra svarbu dėkoti už pašaukimo dovaną, o tikinčiųjų savimonei sava turi būti malda už mūsų parapijos kunigą/ us.  Ar taip esame kilnūs?

Vertinkime šį sakramentą ir saugokimės dvasiškių vertinimo, venkime dalyvauti kalbose apie kunigą kaip atliekantį tam tikrą darbą. Girdėdami puolimus, kurie pasireiškia apkalbomis ir kritika, sudrauskime žmogų, nes taip prisidedame kuriant pagonišką ir materialistinę visuomenę. Tokioje visuomenėje jauni žmonės negalės priimti kunigystės pašaukimo sėklos, o užslopintas materializmo ir tėvų apatijos jaunimas negalės išgirsti pašaukimo. Taip ateityje sulauksime liūdnos ateities – gražias bažnyčias be sakramentinės kunigystės ir jų teikiamų malonių.

Kunigystės sakramentas apima tris laipsnius: vyskupystę, kunigystę ir diakonatą.

Vyskupai — apaštalų įpėdiniai. Apaštalai, gavę Šventąją Dvasią, rankų uždėjimu ir malda savo įpėdiniams perdavė Šventosios Dvasios dovaną. Vyskupams perduodama pareiga šventinti, mokyti bei valdyti. Ganytojas jam pavestoje vietoje bendruomenėje atstovauja patį Kristų.

Kunigai — vyskupo bendradarbiai ir pagalbininkai, pašaukti tarnauti Dievo tautai, atlieka jiems pavestą pasiuntinybę bendruomenėje, išsaugodami vienybę su savo Ganytoju.

Diakonai — tarnai, įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams, tarnauja specialiose pasiuntinybėse. Lietuvoje diakonais šventinami ir besiruošiantys kunigystei, ir vedę vyrai, jei jie tinkamai šiai tarnystei pasirengia.

Lietuvoje Kunigystės sakramentui rengiami vyrai Kauno ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijose.