Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis Birštono Šv. Antano Paduviečio, Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir
Povilo bažnyčiose, Nemajūnų kapų koplyčioje bei Birštono–Prienų kapinėse monsinjoras Rimvydas
Jurkevičius aukojo šventąsias Mišias už mirusiuosius, aukotojų intencijomis. Šiomis ypatingomis
dienomis į šventas vietas gausiai rinkosi parapijiečiai. Kiekvienas atsinešė savo širdies istoriją,
brangius prisiminimus, neišsakytus žodžius ir begalinę meilę tiems, kurie jau iškeliavo į Amžinybę.
Atėjome pagerbti savo tėvų, senelių, sutuoktinių, vaikų, artimųjų, draugų ir visų tų, kurių buvimas
paliko neišdildomą pėdsaką mūsų gyvenimuose. Vėlinių dienomis ypač stipriai pajuntame, kokia
trapi yra žemiškoji žmogaus kelionė ir kokia brangi kiekviena kartu praleista akimirka. Prie kapų
uždegtos žvakelės tampa ne tik atminimo, bet ir vilties ženklu. Jų liepsnelė tarsi primena, kad meilė
nesibaigia išsiskyrimu, kad žmogus gyvena mūsų prisiminimuose, maldose, perduotose vertybėse ir
gerumo darbuose. Malda, sakralios giesmės ir jautrūs apmąstymai kvietė stabtelėti, nurimti,
pažvelgti į savo širdį. Prisiminti, padėkoti, atleisti ir patikėti Dievo gailestingumui tuos, kurių jau
negalime apkabinti, kuriems nebegalime ištarti paprastų kasdienių žodžių. Tačiau galime už juos
melstis, patikėti juos Viešpačiui ir saugoti jų šviesų atminimą. Krikščioniškasis tikėjimas mums
primena, kad mirtis nėra galutinė riba. Kristaus prisikėlimo šviesoje ji tampa perėjimu į amžinąjį
gyvenimą. Todėl mūsų malda už mirusiuosius yra ne vien ilgesio išraiška – tai tikėjimo, meilės ir
vilties liudijimas. Tikime, kad Viešpaties meilė stipresnė už mirtį, o amžinybėje visi esame pašaukti
susitikti Dievo artumoje. Tegul šiomis dienomis ištartos maldos, sudainuotos giesmės ir uždegtos
žvakelės tampa mūsų meilės ir dvasinio ryšio su išėjusiaisiais ženklu. O jų gyvenimo šviesa tegu
toliau gyvena mūsų darbuose, , šeimose ir gebėjime mylėti vieniems kitus.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie savo darbu, pagalba ir geranoriškumu prisidėjo prie šių dienų
liturgijos ir bendrystės. Dėkojame Jiezno „Igeda“, Prienų „Skausmo užuovėjos“ laidojimo namų
kolektyvams už pagalbą ir paramą, vargonininkams Mindaugui ir Matui už jautriai atliekamą
muziką bei giesmes, Birštono „Caritas“ savanorėms ir Pačėsų šeimai – už nuoširdų įsitraukimą,
rūpestį ir pagalbą. Ypatingą padėką reiškiame monsinjorui Rimvydui Jurkevičiui už aukotas
šventąsias Mišias, maldą, prasmingus ir gilius dvasinius pamąstymus, kurie kvietė dar kartą
susimąstyti apie gyvenimo trapumą, amžinybės slėpinį, tikėjimo stiprybę ir meilę, kuri niekada
nesibaigia.
Tegul Viešpats priima mūsų maldas už išėjusius Amžinybėn, apgaubia juos savo begaliniu
gailestingumu, o mums, likusiems šioje žemiškoje kelionėje, dovanoja tikėjimo, vilties ir meilės
šviesą.
Amžinąjį atilsį duok mirusiesiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
+
+
+
+
